Vienas iš būdų vėl džiaugtis gražia šypsena ir tam tikra prasme susigrąžinti prarastus dantis – tai dantų protezavimas. Šiame straipsnyje pamėginsime paneigti visuomenėje sklandančia nuomonę apie dantų protezavimą ir aptarsime nemažai niuansų, susijusių su protezavimu.
Protezavimas – tik senjorams ir vyresnio amžiaus žmonėms?
Dažniausiai mąstome stereotipiškai ir manome, kad dantų protezai reikalingi tiek seniems žmonėms. Tačiau juk dažnai įvairių traumų metu dantų netenka ir jauni žmonės. Taip pat dažnai labai sugedusius, ne vietoje išaugusius dantis tenka ištraukti, ir tai visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Dantis protezuoti prireikia ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai žmogus serga dantenų, burnos ertmės ligomis, jo sąkandis – netinkamai išsivystęs. Taigi norint sveikus dantis apsaugoti nuo iškritimo, sudaroma speciali atrama – savotiški protezai. Jų funkcija – sustiprinti ir sutvirtinti pažeistus dantų audinius.
Jaunų žmonių dantys paprastai būna mažiau pažeisti, taigi ir gydymas būna paprastesnis. Galima protezuoti vieną dantį – tai vadinama mikro protezavimu. Dažnai gaminamas ir toks protezas, kuris tik atstato kietus dantų audinius, yra nepastebimas ir mažesnis už įprastą protezą. Gaminant nesudėtingus protezus, tausojami kiti šalia esantys dantys, praktiškai nejuntama, kad burnoje yra svetimkūnis.
Kokios pagrindinės protezų rūšys?
Egzistuoja dvi dantų protezų rūšys: tai išimami ir fiksuoti dantų protezai. Fiksuotus protezus gydytojai tvirtina prie likusių sveikų dantų arba prie dantų implantų. Protezams tvirtinti būtina atrama – reikalingas arba dantis, arba įsukta dirbtinė šaknis (titaninis ar koks kitoks implantas). Fiksuotieji protezai yra patogesni, burnoje mažiau slydinėja. Toks dantų protezavimas yra ilgalaikis.
Išimami dantų protezai gali būti dviejų rūšių: atraminiai arba plokštelės.
- Išimami lanko formos atramai skirti protezai – su plonu metaliniu pagrindu, burnoje užimančiu santykinai nedaug vietos. Tokie protezai, jeigu pagaminami kokybiškai, nesutrikdo tarties, leidžia įprastai maitintis, sukramtyti net ir kietesnį maistą ir pilnai atstoja tikrus dantis. Prie kitų dantų protezai pritvirtinami specialia sistema arba užkabinamais kabliukais.
- Antroji protezų rūšis – tai išimamosios plokštelės. Jei lanke trūksta tik kelių dantų, gaminamos dalinės plokštelės, o jei pacientas neturi visų dantų, prireikia pilnos išimamosios plokštelės. Kad plokštelės burnoje geriau laikytųsi, jas papildomai sutvirtinti reikia su specialiais dantų protezams skirtais klijais (jų įsigyti galima vaistinėse). Išimamos plokštelės – mažiau pranašesnės už kitas protezų rūšis, kadangi jos kramtymo funkcijas atkuria tik dalinai: žmogui su plokštele sunkiau sukramtyti ypač kietą maistą. Be to, plokštelės ne taip tvirtai laikosi.
Taigi dantų protezai parenkami atsižvelgiant į paciento būklę. Jeigu nėra dantų, ant kurių būtų galima fiksuoti protezus, pasiūloma rinktis išimamus protezus. Jie siūlomi ir tiems pacientams, kurie negali skirti lėšų nuolatiniams (fiksuotiesiems) protezams. Daugeliu atvejų pacientams dažniau siūlomas fiksuotų dantų protezavimas. Tai ne tik patogiau, nes, kas kartą, valant dantis ar nakčiai nereikia protezų išiminėti. Fiksuoti protezai labiausiai panašūs į natūralius dantis. Beje, jaunesnio amžiaus žmonės dėl to, kad nešioja išimamus protezus, gali jaustis nesmagiai, junta baimę protezus pamesti, taigi jiems geriau rinktis arba fiksuotus protezus, arba dantų implantus.