Protiniai dantys

Protiniai dantysProtiniai dantys – tai tretieji krūminiai dantys, esantys viršutinio bei apatinio žandikaulio kraštuose. Jie siejami su žmogaus branda, nes išdygsta patys paskutiniai, paprastai apie 18-25 gyvenimo metus (kai kuriais atvejais neišdygsta visai). Dauguma žmonių naujųjų dantų dygimu nesidžiaugia – dantys, nors ir turėdami skambų pavadinimą, proto neprideda, bet problemų sukelia išties nemažai.

Visų pirma, pats dantų dygimo procesas tikrai nėra malonus. Dantenos patinsta ir tampa skausmingos (sudėtingesniais atvejais patinsta net ir veidas). Būna sunku prasižioti, ryti. Nemalonūs pojūčiai burnoje kelia nemažą diskomfortą.

Kadangi (kaip jau minėjome) protiniai dantys išdygsta patys paskutiniai, dažnai žandikaulyje jiems nebėra pakankamai vietos. O tada prasideda linksmybės – protiniai dantys gali pradėti stumti greta esančius dantis arba dėl vietos trūkumo jie gali augti kreivi ar ne ta kryptimi, kuria turėtų (tai gali lemti, kad bus žalojami minkštieji burnos audiniai). Gali būti sutrikdytas normalus sąkandis. Jie labai greitai „pasigauna“ ėduonį (nes juos labai sunku tinkamai išvalyti) ir ėduoniu užkrečia ir kitus dantis. Aplink dantį gali pradėti vystytis uždegimas (perikoronitas). Jie labai sunkiai prasikala ir gali sugesti net nespėję išdygti. Dar blogiau, jei dantys apskritai neprasikala: vis dar slėpdamiesi po dantenomis jie gali lemti folikulinės cistos susiformavimą, gretimų dantų šaknų tirpimą ar net viso šalia esančio danties netekimą.

Blogiausia, kad protiniai dantys iš esmės neatlieka jokios naudingos funkcijos (evoliucija lėmė, kad kramtymui jie nebėra reikalingi). Jei jie būtų naudingi, būtų galima ir pakentėti, bet kai jie tik trukdo… Neveltui dauguma odontologų rekomenduoja protinius dantis pašalinti (t.y. išrauti). Juo labiau, kad protinių dantų gydymas yra sudėtingas ir dažnai trumpalaikis ar net betikslis. Nebus danties, nebus ir problemos; be to, protiniai dantys jokių rūpesčių nebekels ir ateityje (žinoma, jei protiniai dantys jokių rūpesčių nekelia, nereikia imtis jokių veiksmų).

Dantų rovimas atliekamas dviem būdais: su daline ar pilna narkoze. Principas yra tas pats: specialiais instrumentais dantis atskiriamas nuo šalia jo esančių audinių, išjudinamas ir, galiausiai, ištraukiamas. Jei pasirenkama dalinė narkozė, vienu metu išraunamas vienas ar du dantys, esantys vienoje pusėje: žaizda sugyja greitai, ligoninėje gulėti nereikia, o ir procedūros metu galima stebėti gydytoju elgesį (tai aktualu tiems, kurie baiminasi, kad bus išrautas ne tas dantis). Jei pasirenkama pilna narkozė, yra galimybė išrauti visus keturis dantis vienu metu. Deja, teks pagulėti ligoninėje ir susidurti su kiek sudėtingesniu gijimo procesu.