Dantų protezavimas pagal kiekvieno poreikius ir kišenę

ProtezavimasDantų protezavimas – tai procedūra, kurios prireikia vis didesniam skaičiui pacientų. Pagal įvairią pateikiamą statistiką, jaunėja ir pacientų, kuriems prireikia dirbtinių dantų, amžius. Pagal įstatymus asmeniui, neturinčiam 18 metų, protezavimas yra visiškai kompensuojamas valstybės. Paslaugos kompensavimo gali tikėtis ir pensinio amžiaus bei neįgalūs asmenys. Šiame straipsnyje aptarsime kai kuriuos pacientams kylančius klausimus bei įvairius su protezavimu susijusius niuansus.

Kada protezuoti reikia skubiai?
Dažnai pacientai svarsto, ar į gydytojų kabinetą vykti skubiai, ar galima ir šiek tiek palaukti. Ypač opus šis klausimas tampa tada, kai išlaidas už procedūras tenka padengti pačiam pacientui. Protezuoti skubiai prireikia dviem atvejais – kai dantis yra traumuotas arba kai jį skauda (skubiai protezuoti rekomenduojama kai dantis nulūžta ir kai jį dar įmanoma rekonstruoti išlaikant natūralius audinius). Tad tam tikrais atvejais protezavimas gali tapti vienintele alternatyva.

Nedelsti ir rinktis protezavimą reikėtų ir tada, kai po gydymo dantys tapo jautresni, silpnesni ir prarado vientisumą. Kokios gali būti pasekmės nepasirinkus protezavimo laiku? Dažnai uždelsus silpnas dantis gali suskilti per pusę, o tokiu atveju jau reikės ne tik brangesnių, bet ir kur kas sudėtingesnių procedūrų. Bet kokiu atveju, reikia nedelsti ir pasikonsultuoti.

Dantų protezavimas neturėtų būti ignoruojamas ir jaunuolių, nes jų organizme pokyčiai vyksta labai greitai, tad net ir į, atrodytų, menkiausias smulkmenas reikia reaguoti skubiai, neatidėliojant.

Ar dantų protezavimas – ilgas procesas?
Kai kalbama apie valstybės kompensuojamą dantų protezavimą, be abejo, procesas yra labai ilgas ir dažnai varginantis. Kai asmuo visas išlaidas padengia iš savo lėšų, specialistai atlikti protezavimo procedūrą gali ir vos per vieną savaitę. Tačiau paprastai gydymo trukmė svyruoja nuo 1 mėnesio iki pusmečio, labai specifiniais atvejais – ir ilgiau.

Iki atliekant protezavimą, reikia bent 1-2 gydytojo konsultacijų. Specialistas kruopščiai suplanuoja procedūrų eiliškumą, ištiria pacientą ir jo būklę. Kartais prieš protezavimą rekomenduojamos ir tokios procedūros kaip burnos higiena ar įprastas ėduonies, dantų kanalų ir pan. gydymas. Priklausomai nuo situacijos, pasitelkiami ir kiti odontologijos srities specialistai – burnos chirurgai, periodontologai, ortodontai ir kt. Tik apsilankius pas šiuos specialistus ir atlikus pagalbinius darbus, galima ramiai imtis protezavimo.

Kokie sprendimai siūlomi neturintiems nė vieno danties asmenims?
Be abejo, kartas nuo karto atsiranda pacientų, kurie viršutiniame arba apatiniame žandikaulyje neturi nė vieno danties. Kai kurie iš jų nešioja protezus ir nori juos atnaujinti kokybiškesniais, naujoviškesniais, patogesniais ir kt. Pigiausias, tačiau ne pats patogiausias variantas – dantų plokštelės. Didžiausias plokštelių privalumas – tai nedidelė, daugeliui prieinama jų kaina. Tačiau minusų yra kur kas daugiau. Pavyzdžiui, dantų plokštelės spaudžia, juntamas nemalonus jausmas burnos gleivinėje. Plokštelės kliba, nes jų praktiškai nėra už ko pritvirtinti. Galima įsigyti specialių klijų, tačiau jie pakeičia maisto skonį, o dažnai ir gali atlipti ne laiku, o norint atlipinti, tai atlikti taip pat būna sudėtinga. Vardinant plokštelių minusus, jos neretai iškraipo tartį, žmogui sunkiau kalbėti, protezas slankioja, gali net ir iškristi. Ir nors žmonės prie jų pripranta, tai nėra patogus ir specialistų rekomenduotinas sprendimas.

Tad pacientams vis dažniau pasiūlomas dantų protezavimas ant implantų, kai tvirtinami gali būti tiek išimami, tiek ir nuolatiniai neišimami protezai. Panaudojus implantus, nėra rizikos, kad protezai klibės, bus nestabilūs. Neprireiks ir klijų, bus lengviau sukramtyti itin kietą maistą, neskaudės ir netrins, nebus pažeista ir gleivinė. Tačiau ši protezavimo technika yra brangesnė.